Negaliojantys sandoriai

Pagal CK negaliojantys sandoriai yra dviejų rūšių: niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

 

Nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas suinteresuoto asmens reikalavimu. Jeigu suinteresuoto asmens reikalavimo nėra, teismas negali savo iniciatyva pripažinti sandorio negaliojančiu. Ir nors šie sandoriai taip pat pažeidžia teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, sandorio dalyviai jų gali neginčyti. Be to, nuginčijami sandoriai pažeidžia ne viešuosius interesus, imperatyvias teisės normas, o tik tas teises, kuriomis disponuoja atitinkami asmenys. Todėl šių sandorių galiojimas priklauso nuo jų valios.

 

Sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens teisnumui turi būti pripažinti negaliojančiais.